do it for the experience

Grįžau jau prieš kiek daugiau nei mėnesį, tačiau nė karto nebandžiau parašyti kažką naujo šitam bloge. Pradžioje nė pati nesupratau, ką galvoju, vėliau nesugebėjau teisingai sudėliot minčių savo pačios galvoje, tuomet buvau užsiėmusi su international ir neinternational draugais įvairiose kelionėse, festivaliuose, renginiuose ir panašiai. Dažniausiai, visgi, baruose Vilniaus senamiestyje ar stoties rajone, ar tiesiog valgydama […]

Keletas tips’ų dar “nekaltam” mainų moksleiviui

Nors pati čia dar praleidau tik kiek daugiau nei mėnesį, tačiau jau dabar galiu duot kelis naudingus patarimus kiekvienam ateities mainininkui (ir taip, čia yra toks naujas (ne)kietas exchange’erių slengas), kuriems manau we can all relate: 1. Pinigai, pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai. Išleisit daugiau nei tikėsitės. Ir būsit visą laiką broke. Ir skųsitės visiem, […]

109 dienos?

Porą mėnesių buvau uždarius šitą vietelę, nes paprastai sakant visiškai neįsivaizdavau apie ką rašyti, kai virš galvos vėl pilkas vilnietiškas dangus (nors per paskutinius metus pilkas dangus tikrai niekur nedingo :)), o mano gyvenimas prislėgtas egzistencinių rudens krizių ir pokalbių praktiškai tik apie mokyklą bei greito popamokinio nulėkimo į Chaiką suvalgyti veganiškų braunių. Visgi netikėtos […]

we’ve all been there (auf Deutsch)

Bin voll am Ende meines Austauschjahres. Ich bekomm die Frage “Wie fühlst du dich?” oder “Freust du dich auf  Zuhause schon?” öfter und öfter, aber es ist sehr schwer meine ganze Gefühle in einen einfachen Satz zusammen zu bringen. Besonders für die Menschen, die nichts mit Austausch zu tun haben – deswegen sag ich immer […]

ačiū.

Vokiečiai turi labai gera žodį – komisch, kuris puikiai tinka apibūdinti, kaip aš jaučiuosi – tas jausmas tikrai yra komiškas. Jis ir keistas, ir malonus, ir juokingas, bet tuo pačiu ir liūdnas bei su trupučiu nostalgijos. Liko savaitė Vokietijoje, o dienas Hamburge galėčiau nesunkiai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ir vėl ateina laikas krautis lagaminus […]

Trys šaukštai Italijos

Visų pirma, ketinau šitą įrašą pavadinti “Trys KAUŠELIAI Italijos”, bet gerai žinodama, jog kai kurie artimi draugai pradės asocijuoti tam tikrus dalykus, nusprendžiau to nedaryti. Prieš kiek daugiau nei savaitę grįžau iš savo pirmosios mainų pasirinkimo šalies – Italijos. (Sugrįžus, vokiškas oras ir kaip visuomet pilkas Hamburgo dangus tikrai nesužavėjo, o dvidešimties laipsnių amplitudė irgi […]

Trys mėnesiai ir kas vyksta

Aš vis dar, po septynių mėnesių čia , negaliu apsakyt, kaip jaučiuosi taip, kad visi tie, kurių čia su manimi nėra, suprastų. Viskas tiesiog verda many – minčių ir jausmų, bei žiauuuuriai gerų ir blogų akimirkų tiesiog nesuskaičiuojamai daug. Jau pripratau, jog per pastaruosius septynius mėnesius tokių potyrių detaliai pasakoti nereikėjo, nes visi jaučiamės taip […]

Mainų pusmečio seminaras ir pasąmonės sukrėtimai

Šis įrašas tikriausiai ir vėl bus super ilgas ir nuobodus skaityti, kaip ir daugelis kitų, tačiau aš nebūčiau aš, jei taip nerašyčiau. Visgi prisižadėjua sau, jog šį seminarą tikria aprašysiu, tad ir pradėsiu nuo savo vilčių ir expectations’ų – prieš tai dar labai norėdama padėkot Justei, kuri net man sugebėjo įspirt į šikną ir sulaikyti […]

Primiršti pliusiukai

Prisipažinsiu, šitą įrašą norėjau ir TURĖJAU parašyti jau gal prieš du mėnesius, bet niekam negalėjau prisiruošt ir ieškojau priežaščių mėgti ar nemėgti Vokietijos. Iš pradžių ieškojau priežačių Vokietiją mėgti, poto – nemėgti, šiuo metu jau turiu savo nuomonę, paremtą tam tikrais logiškais arba, aišku, nelogiškais (kaip kad aš mėgstu) argumentais. Perskaitę šį ir kitą mano […]